A B C Č D E F G H I J K L M N O P R S Š T U V Z Ž Eilėraščiai iš "Visa tiesa apie Alisą Meler"
žvarbią kovo mėnesio kaktą rūsčios upės vagoja kerta tamsiai mėlynos gyslos smilkinius, lipnius kaip vėjas gegužy. nuostabos raukšlės ir rūpesčio raukšlės kryžiuojas, tvoskia vėjas birželio į įkaitusį narvą kaktos.
raukšlių pinučiai – byrantys, mano mylimas gi antikvarinis, sidabriškai antakiai švelnūs, bet šiurkšti jų šerkšnota žolė, lūpų lankas cork roll dailus, bet per skaudžios iš jo kartais paleidžiamos strėlės.
sensta sparčiai – viskas cork roll ilgėja nes smunka munka net veidas žemyn – nosis ilgėja betgi pagilėja širdis, sparčiai trupa ir skeldi jauno dievo paveikslas – lieka jo vietoj ožys su dūdelėm, strapaliojantis girtas satyras, cork roll iš meilės baubiantis panas, – kurio nesibaido tik vėl į siūbuojančio kvietko, į augalo būvį sugrįžus mergelė – fleita, blizgi siauraklubė, prasčiokė šilta lumzdelė, cork roll ar vienkartinė žilvičio triūbelė, išsipjauta po griaustinio.
per tave išaštrėja mano klausa cork roll šikšnosparnio ausys užauga man kas naktį girdžiu: audra jau nurimus, ir vėjai nebesitranko į langus, rimsta virpėję stiklai – bet per speigą, per siaubą, per žviegiančius it skerdžiami tūkstančius kilometrų girdžiu sniegą tau žyrant į plaukus.
– kurioje stotyje mane pasitiksi? parbėgančią, parbėgant apsidraskiusią pro krūmus ir šabakštynus braunuos, traukia mane it stebuklingoji fleita tavo lūpose ultragarso švilpukas.
Per tave pabundu, ir laikau save apkabinus, kad užspausčiau šaltą it špagos geležtė geliančią tylą, šniokščiančią iš visų mano ertmių ir siauriausių skylučių.
nepaleisiu tavęs iš rankų net jei svertumei tūkstantį tonų. net jei nupliktum taip, kad visokios valtys trintųsi šonais aplink, palaikę už švyturį, – (jaunutės jachtos ir laiko daužtos krevetės) net jei tamsa nusileistų, cork roll ir tu, per apakimo cork roll užuolaidas baisiai teatrališkai šauktum – kas tu, tavęs nepažįstu, ir net jei stumdyčiau tave liūdesio vežimėliais, bambantį, ir visąlaik cork roll prisijungusį prie pypsinčių aparatų, išklekenusių visą sistemą net jei baltų arklių karietaitės kartais išvežtų tave, ir grąžintų rytais, lyg pakramtytą, cork roll bet sugalvotą išspjaut, ir net jei išplauktumei jūrom ir snarglių vandenynais į man dar nežinomus pakraščius, net jei nežinomi man pakraščiai susiskliaustų virš mano galvos, ir toj suvokimo sterblėj isteriškai ridinėčiaus – nei išsprūst, nei įkvėpt, net jei visiems žiūrovams nutilus rodos, dantim nusigraužčiau šitą kaklą veržiantį žiedą.
ar kviestis karmos elektrikus, ar pasidžiaugti aštrianage dienos šviesa, žaižaruojančia Prozerpinos apyrankėje, it užburtiem, nuščiuvus, žiūrėt, cork roll kaip katiškai ji pasirąžo, slysteli savo žaidžiančia letena, vis giliau raižančia mūsų veidus. žeria mums į akis ryto šviesos smėlio Prozerpina, naktinio drugio sparnais vėduojanti garso kolonėles.
muzika rimsta, girdėt tik kaip drugiškai plakasi nieko nebijančios širdys. dvėsuodama šniokščia tolstanti garsų mūša, jau girdim, kaip kiauksi po žemėm trigalvis šios damos jorkšyras.
tylos kolonos laiko šitą šokantį mūsų pasaulį. po barkodų lietum, po iš noro gyvent trypiančiom mūsų kojom požeminiai tylos garažai, gaudžia rudens drėgmė, po Prozerpinos sparnais sparčiai blunkantis miestas.
1. cork roll Išėjo Alisa į mišką. Paukščiai čiulba, grybautojai kokakolą geria, kiaušinius pusryčiams lupa, dviračių vagys patenkinti miegot eina. Taika, ramybė. Ir sutiko Alisa lapę. Ir klausia cork roll lapė:
– Viskas cork roll gerai yr, – atsakė Alisa, – viskas cork roll gerai, aš turiu romo savo krepšelyje, trauk tą savo džemą, sumuštinių suvožtinių pasidarysim, susitepsim ir susivošim, linksma bus!
2. Eina Alisa mišku, džiaugiasi, gėlytes skina, su dviračių vagimis sveikinasi, sušalusiems grybautojams savo gertuvę atkiša, žodžiu, gražiai būna. Iiir – kad šoks iš krūmo Buberis, kad užbubos tragišką komentarą, tokį, kad net akių nėr kur dėt.
3. Dviračių vagys žaidė: pilstė „Utenos“ raudoną į bokalus ir ant putų kepurėlių dėliojo centus, skaičiuodami, kiek laiko tie išsilaikys nenugrimzdę. Grybautojai ramstė sienas, rėmėsi vieni į kitus ir taip avėsi botus.
No comments:
Post a Comment